Štai kaip kūrėjui pavyko paleisti „Mac OS X“ „Nintendo Wii“ konsolėje

  • Programuotojui pavyko paleisti „Mac OS X 10.0 Cheetah“ tiesiai „Nintendo Wii“ aparatinėje įrangoje be emuliacijos.
  • Svarbiausia, kad abu įrenginiai turi „PowerPC“ architektūrą, nors ir labai skirtingos kartos bei dizainas.
  • Projektui reikėjo pasirinktinio įkrovos įkroviklio, XNU branduolio pataisų ir pasirinktinių vaizdo, USB bei atminties tvarkyklių sukūrimo.
  • Nors tai nėra naudinga kasdieniam naudojimui, tai atveria duris pakartotiniam retro įrangos naudojimui ir klasikinių operacinių sistemų tyrinėjimui Europoje ir likusiame pasaulyje.

„Mac OS X“ „Nintendo Wii“ konsolėje

Kai kurios idėjos iš pradžių skamba kaip pokštas tarp draugų, bet galiausiai tampa labai rimtais projektais. Būtent taip nutiko su Bryano Kellerio eksperimentu – kūrėjui pavyko priversti „Mac OS X 10.0 Cheetah“ paleisti „Nintendo Wii“ – 2006 m. išleistoje konsolėje, skirtoje šeimos žaidimams, o ne stacionariame kompiuteryje.

Kellerio darbas toli gražu ne buvo paprastas triukas, o techninė kelionė, kupina kliūčių, dokumentacijos ir kūrybiškų sprendimų. Rezultatas – „Wii“, galinti rodyti „Mac OS X Cheetah“ darbalaukį su „Aqua“ sąsaja, palaikančia USB klaviatūrą ir pelę bei paleidžianti sistemą tiesiai iš aparatinės įrangos be jokių virtualizacijos sluoksnių – tai patraukė retro aparatūros bendruomenės dėmesį tiek Europoje, tiek visame pasaulyje.

Kukli konsolė, kuri niekada nesiekė būti „Mac“

Kai 2006 m. Europoje pasirodė „Nintendo Wii“, dėmesys nebuvo sutelktas į galią. Nors „Microsoft“ ir „Sony“ gyrėsi didelės raiškos grafika su „Xbox 360“ ir „PlayStation 3“ , „Nintendo“ išsiskyrė mažu baltu korpusu, 88 MB atminties ir 729 MHz procesoriumi, daugiausia dėmesio skirdama judesio valdymui ir šeimos žaidimams.

Teoriškai šios specifikacijos atrodė toli gražu ne tokios, kokių reikia tokiai stalinių kompiuterių sistemai kaip „Mac OS X“, ypač tokiai, kuri pristatė tokią vizualiai įspūdingą sąsają kaip „Aqua“. Tačiau esmė slypėjo viduje: „Wii“ naudoja „PowerPC 750CL“ procesorių, žinomą kaip „Broadway“ , tiesioginį „PowerPC 750CXe“ lustų, kuriuos „Apple“ naudojo kai kuriuose „iMac“ ir „iBook“ kompiuteriuose 2000-ųjų pradžioje, palikuonį.

Šis architektūrinis panašumas nepaverčia „Wii“ „Mac“, tačiau pašalina vieną iš sunkiausių kliūčių tokio tipo projektuose: procesorius ir operacinė sistema iš esmės kalba ta pačia pagrindine kalba . Nuo to laiko visa kita tebuvo labai specifinės aparatinės įrangos pritaikymas programinei įrangai, kuri niekada nebuvo jai sukurta.

„Nintendo“ konsolė pasižymi gana unikalia architektūra: atmintis padalinta į MEM1 (24 MB) – svarbiausiams užduotims ir MEM2 (64 MB) – grafikai ir kitoms reikmėms . Visa tai valdo „Hollywood“ lustas, kuris centralizuoja didžiąją dalį sistemos logikos. Be to, įvestys ir išvestys skirtos valdikliams, žaidimams ir konsolei būdingiems priedams, o ne standiesiems diskams, klaviatūroms ar pelėms, kaip klasikiniame „Mac“ stiliuje.

Prieš šį eksperimentą „Wii“ jau buvo kitų sistemų bandymų poligonas: konsolių modifikavimo scena sugebėjo paleisti „Linux“, „NetBSD“ ir net „Windows NT“ , o bendruomenė taip pat dalijosi vadovais apie geriausius „Mac“ emuliatorius . Būtent „Windows NT“ atvejis galiausiai paskatino Kellerį pabandyti tai, ką daugelis laikė neįmanomu: perkelti „Mac OS X Cheetah“ į „Wii“.

Pasirinktinio „Mac OS X“ paleidimo proceso kūrimas „Wii“ konsolėje

Viena didžiausių projekto kliūčių iškilo pačioje sistemos kūrimo pradžioje. „Wii“ neturi nieko panašaus į „Open Firmware“ ar „BootX“ – klasikinius „Mac PowerPC“ kompiuterių įkrovos mechanizmus , todėl bandymas priverstinai įdiegti šiuos metodus konsolėje nebuvo labai praktiškas.

Užuot pritaikęs esamus komponentus, Kelleris nusprendė sukurti visiškai pritaikytą įkrovos tvarkyklę , skirtą atlikti tik tai, kas buvo absoliučiai būtina: inicijuoti pagrindinę „Wii“ aparatinę įrangą ir įkelti „Mac OS X Cheetah“ branduolį iš SD kortelės. Ši įkrovos tvarkyklė veikia kaip tiltas tarp konsolės aplinkos ir „Apple“ operacinės sistemos branduolio.

To meto „Mac OS X“ branduolys, įskaitant ir patį „XNU“ branduolį, buvo pagrįstas „Mach-O“ formatu. Priversti branduolį tinkamai įkelti „Wii“ konsolėje buvo didelis iššūkis: Kelleris turėjo tiesiogiai į branduolį įvesti pagrindinius parametrus ir naudoti neįprastus derinimo triukus , pavyzdžiui, įdėti pataisas, kurios tam tikruose įkrovos proceso taškuose įjungtų konsolės priekinį šviesos diodą, kad būtų galima nustatyti, kada įvyko gedimas.

Be pradinio paleidimo proceso, reikėjo pakoreguoti atminties žemėlapį. „Mac OS X“ RAM ir įrenginių paieškos būdas visiškai neatitinka „Wii“ MEM1/MEM2 išdėstymo , todėl buvo būtina pritaikyti branduolį taip, kad jis galėtų „suprasti“ konsolės atminties išdėstymą nekonfliktuodamas su likusia aparatine įranga.

Kaip pats kūrėjas išsamiai aprašo savo tinklaraštyje ir „GitHub“ paskelbtoje dokumentacijoje, procesas apėmė daugybę testų, perkrovimų ir laipsniškų pakeitimų. Tikslas buvo priversti XNU branduolį, sukurtą 2000-ųjų pradžios „Macintosh“ kompiuteriams, paleisti visiškai kitoje aplinkoje neprarandant stabilumo.

Valdikliai, vaizdo įrašai ir USB: aparatinės įrangos galvosūkis

Kai pagrindinis paleidimas buvo atliktas, iškilo įprastos problemos bandant paleisti operacinę sistemą netinkamame įrenginyje: valdikliuose . „Wii“ naudoja dizainą su pagrindiniu „PowerPC“ procesoriumi ir antriniu ARM pagrindu sukurtu lustu, atsakingu už kai kurių periferinių įrenginių valdymą, o tai dar labiau apsunkina užduotį.

Kad „Mac OS X“ veiktų minimaliai patogiu būdu, Kelleris turėjo sukurti specialius tvarkykles keliems pagrindiniams komponentams. Jis pradėjo nuo prieigos prie SD kortelės lizdo , kuris yra būtinas, kad sistema atpažintų laikmeną, iš kurios ji įkeliama ir kurioje saugomi duomenys. Be šios pagalbos sistema net negalėtų baigti paleisti sistemos.

Kitas didelis iššūkis buvo vaizdo išvestis. „Wii“ ir „Mac OS X Cheetah“ neturėjo vienodų formatų ir spalvų atvaizdavimo reikalavimų, todėl atsirado spalvų neatitikimų ir problemų rodant „Aqua“ sąsają . Kelleriui teko pakoreguoti „Apple“ sistemos piešimo ekrane būdą, kad jis atitiktų konsolės rodymo galimybes.

Įvesties palaikymas taip pat nebuvo lengvas. Norint, kad USB klaviatūra ir pelė veiktų „Wii“ konsolėje su „Mac OS X“, reikėjo rasti ir pritaikyti daugiau nei dviejų dešimtmečių senumo USB tvarkyklės kodą . Pats kūrėjas pasakoja, kaip jam teko ieškoti IRC kanaluose senos USB tvarkyklės šaltinio kodo, kad galėtų jį pritaikyti prie „Nintendo“ aparatinės įrangos specifikos.

Visas šis darbas galiausiai lėmė visiškai paleidžiamos „Mac OS X“ instaliacijos sukūrimą „Wii“ konsolėje su veikiančiu darbalaukiu, pelės žymeklio judėjimu, klaviatūros įvedimu ir atminties atpažinimu . Tai nėra sistema, skirta intensyviam naudojimui, tačiau ji yra pakankamai išsami, kad eksperimentą būtų galima laikyti techniškai sėkmingu.

Kellerio atsidavimas pasiekė tokį lygį, kad jis netgi pasiėmė konsolę su savimi į atostogas Havajuose, kad galėtų tęsti darbą, kiekvieną laisvą akimirką išnaudodamas projekto tobulinimui. Šis atkaklumas leido bendruomenei dabar susipažinti su išsamia mokymo medžiaga ir viešai skelbiamu prievado šaltinio kodu , o tai ypač naudinga Europos kūrėjams ir entuziastams, norintiems studijuoti projektą arba pabandyti ką nors panašaus su savo konsole.

„Mac OS X 10.0 Cheetah“: senoji „Apple“ operacinė sistema „Wii“ korpuse

Šiam eksperimentui sistema pasirinkta neatsitiktinai. „Mac OS X 10.0 Cheetah“ buvo pirmoji komercinė „Apple“ modernios operacinės sistemos versija , išleista 2001 m. ir sukurta naudojant UNIX pagrindu sukurtą „Darwin“ branduolį. Ji buvo reikšmingas šuolis į priekį, palyginti su klasikine „Mac OS 9“, dėl prevencinio daugiaprogramio veikimo, atminties apsaugos ir tvirtesnio sistemos veikimo.

„Cheetah“ taip pat tarnavo kaip vartai į „Aqua“ grafinę sąsają, kurioje buvo sudėtingesni to meto vaizdo efektai, skaidrės ir PDF pagrindu sukurtas „Quartz“ grafikos variklis . Visa tai paleidžiant „Wii“ konsolėje, neturint prieigos prie tuo metu „Mac“ būdingo pažangaus grafikos spartinimo, didelę dalį atvaizdavimo turėjo atlikti centrinis procesorius, todėl sumažėjo našumas.

Techniniu požiūriu sistema naudoja hibridinį „Mach“ / „BSD XNU“ branduolį, HFS+ failų sistemą ir „Carbon“ bei „Cocoa“ bibliotekas , kurios egzistavo kartu, kad palaikytų tiek klasikines, tiek modernesnę programinę įrangą. Kad visa tai veiktų „Wii“ konsolėje, reikėjo įdiegti kadrų buferį ir skiriamąją gebą, atitinkančius sistemos lūkesčius, pritaikant „Aqua“ iliustracijas prie konsolės aplinkos.

Rezultatas – „Mac OS X 10.0“, kuri gali paleisti „Nintendo Wii“ konsolę, rodyti visą darbalaukį ir reaguoti į vartotojo įvestį, nors ir su ilgu įkėlimo laiku bei tam tikru vėlavimu tvarkant langus ir meniu . Atsižvelgiant į tai, kad kalbame apie aparatinę įrangą, turinčią mažiau nei 100 MB RAM ir labai paprastą procesorių, ši patirtis labiau primena techninę demonstraciją nei patogią darbo aplinką.

Be našumo, projektas dar kartą pabrėžia „Cheetah“ vaidmenį kaip istorinę „Apple“ evoliucijos dalį. Matydami šią versiją, veikiančią tokiame skirtingame įrenginyje kaip „Wii“, galime šiek tiek geriau suprasti, kiek daug „macOS“ nuėjo pastaraisiais metais ir ką reiškė tas erą keičiantis pokytis 2000-ųjų pradžioje.

Iššūkis, prasidėjęs žodžiais „tai neįmanoma“

Visa tai, regis, kilo labiau iš smalsumo nei iš praktiškumo. Pasak projektą sekusios bendruomenės, Kelleris nusprendė jį paleisti po to, kai kažkas pareiškė, kad „macOS“ neįmanoma paleisti „Wii“ konsolėje . Bet kuriam operacinių sistemų entuziastui tai skamba beveik kaip kvietimas.

Pastaraisiais metais panašios iniciatyvos padaugėjo Europos forumuose ir bendruomenėse, skirtose retro įrangai, siekiant senesnes sistemas perkelti į konsoles, mikrokompiuterius ar kitą įrangą, kuri niekada nebuvo gamintojų akiratyje. Jų tikslas yra ne tiek pasiūlyti praktinį sprendimą, kiek ištirti įrangos apribojimus ir sužinoti daugiau apie tai, kaip sistemos veikia viduje.

Šiuo atveju „Cheetah“ projektas „Wii“ konsolėje tapo labai iliustruojančiu pavyzdžiu, ką reiškia pritaikyti sudėtingą operacinę sistemą visiškai kitai platformai: modifikuoti branduolį, suprasti atminties žemėlapį, kurti tvarkykles ir susidoroti su kiekvieno komponento ypatumais. Visa tai taip pat yra viešai dokumentuojama, kad bendruomenė galėtų ją analizuoti.

Kompiuterių mokslo studentams, kūrėjams ir entuziastams Ispanijoje ir visoje Europoje susidūrimas su tokia išsamia saugykla ir technine ataskaita yra neįkainojama mokymosi galimybė. „GitHub“ paskelbtas šaltinio kodas ir autoriaus paaiškinimai leidžia vartotojams žingsnis po žingsnio sekti, kaip tokia sistema kaip „Mac OS X“ yra išardoma ir atkuriama nepažįstamoje aplinkoje.

Be anekdotų, tokio pobūdžio projektai taip pat padeda išsaugoti istorinę programinę įrangą. Tokios senos „Mac OS X“ versijos išlaikymas gyvuojant, ją paleidžiant alternatyvioje aparatinėje įrangoje, užtikrina, kad ji neapsiribos vien ekrano kopijomis ar senais vaizdo įrašais , o išliks sistema, su kuria galima iš tikrųjų sąveikauti, net jei ir tik eksperimentiškai.

Retro furnitūra su antruoju gyvenimu

Viena iš pagrindinių šio eksperimento žinučių yra ta, kad sena techninė įranga toli gražu nėra eilinis dulkių laužas, ji gali tapti labai įdomia platforma techniniams projektams . „Wii“, kurią dabar lengva rasti Europos naudotų prekių rinkoje už mažesnes kainas, puikiai atitinka šią idėją.

Dėl „PowerPC“ architektūros, mažo energijos suvartojimo ir gana lanksčios struktūros, skirtos įkelti pasirinktinę programinę įrangą, jis yra patrauklus kandidatas kūrėjams, norintiems eksperimentuoti su operacinėmis sistemomis, tvarkyklėmis ar net edukaciniais projektais. Taip, tai kukli aplinka, tačiau ji verčia optimizuoti išteklius ir nuodugniai suprasti kiekvieno komponento funkciją – tai, ko prarandama naudojant šiandieninę galingesnę aparatinę įrangą.

Švietimo ar savarankiško mokymosi kontekstuose nebrangi platforma, kurioje galima eksperimentuoti nebijant sugadinti veikiančio kompiuterio, yra vertingas turtas. Tokie projektai kaip Kellerio projektas rodo, kad nebenaudojamas konsoles galima pritaikyti ne tik pramogoms, bet ir kitiems tikslams – nuo ​​branduolių tyrimo iki klasikinių architektūrų tyrinėjimo.

Tai nereiškia, kad „Wii“ taps „naujuoju „Mac“ kompiuteriu“ kasdieniam naudojimui, ir kad „Cheetah“ diegimas kasdienėms užduotims atlikti yra prasmingas. Pats kūrėjas aiškiai nurodo, kad tai techninė demonstracija, turinti didelių našumo, programų suderinamumo ir įrenginių palaikymo apribojimų . Tačiau kaip intelektualinė mankšta ir mokymosi priemonė, projektas daugiau nei įvykdė savo paskirtį.

Žvelgiant iš tam tikros perspektyvos, ši istorija gana gerai apibendrina tendenciją: nors rinka nuolat atsinaujina su naujais konsolių ir kompiuterių modeliais, dalis technologijų bendruomenės ir toliau vertina galimybę suteikti antrą gyvenimą senesniems įrenginiams, išplėsdama jų galimybes, kurios pranoksta jų kūrėjų įsivaizdavimus . Šis smalsumo, žinių ir atkaklumo derinys galiausiai leidžia „Nintendo Wii“ šiandien demonstruoti „Mac OS X 10.0 Cheetah“ darbalaukį.

emuliatoriai, skirti mac
Susijęs straipsnis:
Geriausi „Mac“ emuliatoriai

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį „Google“ sistemoje